Mokslininkai mano, kad kartais net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali turėti didelės įtakos bendrai gyvenimo trukmei. Jie atskleidė neseniai atlikto tyrimo rezultatus ir paaiškino, koks ėjimo greitis yra optimalus ilgaamžiškumui.
Tyrime, paskelbtame žurnale „British Medical Journal” (BMJ), buvo nagrinėjamas ryšys tarp mažo ėjimo greičio ir jaunų žmonių mirties rizikos tiek apskritai, tiek atsižvelgiant į pagrindines mirties priežastis. Mokslininkai taip pat analizavo mokslinio darbo, atlikto trijuose Prancūzijos miestuose (Bordo, Dižonas, Monpeljė), duomenis.
Tyrimui buvo atrinkti 3208 65 metų ir vyresni vyrai ir moterys. Jie buvo stebimi vidutiniškai 5,1 metų. Tyrėjai nustatė, kad dalyviai, kurių ėjimo greitis buvo mažiausias, turėjo didesnę mirties riziką, palyginti su tais, kurie ėjo greičiausiai.
Papildoma analizė parodė, kad dalyviams, kurių ėjimo greitis buvo mažas, buvo maždaug tris kartus didesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika (palyginti su dalyviais, kurie ėjo greičiau). „Didesnis jaunų žmonių ėjimo greitis aiškiai susijęs su padidėjusia mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika”, – samprotavo ekspertai.
Ekspertų teigimu, vaikščiojimas yra vienas paprasčiausių būdų tapti aktyvesniems, numesti svorio ir pagerinti sveikatą. „Greitas ėjimas gali padėti ugdyti gyvybingumą, deginti kalorijas ir padaryti širdį sveikesnę”, – teigia mokslininkai. Šiuo atveju, jų žodžiais tariant, norint skinti vaisius, nereikia vaikščioti metų metus. Kaip jie sako, greitas kasdienis 10 kivirčų pasivaikščiojimas yra naudingas sveikatai ir gali pakeisti 150 kivirčų fizinio krūvio per dieną.
