Gyvenimas XXI a. nuolat reikalauja greičio, prisitaikymo ir įsijungimo „visada ir visur“. Ši būsena, nors išoriškai normali, dažnam žmogui tampa lėtiniu stresu – nematomu, bet itin toksišku priešų.
Kas yra lėtinis stresas?
Tai ilgalaikis fizinės ir psichologinės įtampos jausmas, kai organizmas ilgai veikia aukšto budrumo režimu. Šis režimas skirtas pavojui atremti, bet kai jis tampa nuolatiniu, ima veikti destruktyviai.
Kas vyksta kūne?
- Pakyla kortizolio lygis – organizmas tampa uždegiminėje būsenoje.
- Mažėja imuniteto atsakas – dažnesni peršalimai, virusai.
- Stresas keičia žarnyno mikrobiotą, o tai veikia nuotaiką ir virškinimą.
- Padidėja nerimo, depresijos, širdies ligų ir nutukimo rizika.
Požymiai, kad kenčiate nuo lėtinio streso:
- Nuolatinis nuovargis, net po poilsio.
- Nerimo jausmas be aiškios priežasties.
- Sutrikęs miegas ar per didelis mieguistumas.
- Emociniai protrūkiai, cinizmas, atbukimas.
Ką galima daryti?
- Įvesti struktūrą – dienos planas mažina chaosą.
- Fizinė veikla – natūralus streso hormono reguliatorius.
- Kvėpavimo pratimai, meditacija, miško terapija.
- Emocinė higiena – pokalbiai, sąmoningumas, ribų laikymasis.
2. „Žmonės, kurie vaikšto: vaikščiojimo galia sveikatai ir protui“
Kodėl vaikščiojimas nuvertintas?
Vaikščiojimas dažnai laikomas paprasta veikla. Tačiau iš tiesų tai – galingiausias vaistas, kurį mes visi turime ir galime naudoti kasdien, be jokių išlaidų.
Kas vyksta vaikštant?
- Aktyvinama širdies ir kraujagyslių sistema.
- Gerinama limfos cirkuliacija – mažiau tinimų, greitesnis gijimas.
- Galvos smegenys gauna daugiau deguonies – skatinama kūryba, sprendimų priėmimas.
- Mažinamas kortizolio lygis – slopinamas stresas.
Tyrimai rodo:
- Vos 30 min. vaikščiojimo per dieną mažina depresijos riziką net 30–50 %.
- Žmonės, kurie vaikšto greitu tempu, gyvena vidutiniškai 3–5 metais ilgiau.
- Vaikščiojimas gamtoje (ypač miške) sumažina kraujospūdį jau po 15 min.
Kaip įtraukti vaikščiojimą?
- Pakeisti 1 susitikimą į „walk-and-talk“.
- 10 min. po pietų – vietoj telefono.
- Eiti į parduotuvę pėsčiomis, jei galima.
- Sukurti „vakaro pasivaikščiojimo“ ritualą.
3. „Žalioji energija: kaip augalai valo kūną ir protą“
Ne tik kalorijos, bet informacija
Maistas veikia ne tik mūsų kūno masę – jis siunčia signalus visai organizmo sistemai. Augalai – turtingiausias bioaktyvių junginių šaltinis, kurį dažnai nuvertiname.
Kas slypi augaluose?
- Fitocheminės medžiagos – natūralūs junginiai, kurie mažina uždegimą, stiprina imunitetą, padeda kovoti su vėžiu.
- Polifenoliai – saugo kraujagysles, smegenis, mažina senėjimo poveikį.
- Chlorofilas – stiprina kraują, palaiko detoksikaciją.
- Skaidulos – „maistas“ gerosioms žarnyno bakterijoms.
Psichinė sveikata ir augalai
- Maistas, turtingas augalinių medžiagų, mažina depresijos ir nerimo simptomus.
- Spalvinga augalinė lėkštė – tiesiogiai veikia serotonino gamybą.
- Subalansuota žarnyno flora – raktas į gerą nuotaiką ir energiją.
Kaip įtraukti daugiau augalų?
Naudoti žoleles – petražoles, kalendrą, mėtą – ne tik dėl skonio, bet ir dėl sveikatos.
Pradėti dieną nuo vaisių arba žalių kokteilių.
Į kiekvieną pietų lėkštę įtraukti bent 3 spalvų daržoves.
Kartą per savaitę diena be gyvūninės kilmės produktų.
