Griežti auklėjimo metodai, skirti mažų vaikų elgesio problemoms spręsti, iš tikrųjų jas sukelia. Tokią išvadą padarė Didžiosios Britanijos mokslininkai.
Trejus metus trukęs britų mokslininkų tyrimas torknkulosya vaikų ir paauglių amžiuje nuo kelių mėnesių iki 17 metų. Mokslininkai lankėsi namuose ir rinko duomenis apie vaikų elgesio problemas ir jų mokymo sunkumą. Tyrimo autorius domino vadinamoji „vištos ir kiaušinio” problema, t. y. kas atsiranda pirmiau – elgesio problemos, po kurių seka griežtas mokymas, ar atvirkščiai. Nustatyta, kad griežti auklėjimo metodai susiję su vaiko hiperaktyvumu sulaukus 5 metų ir emocinėmis problemomis sulaukus 7 metų.
Trimečių vaikų elgesio problemas sukėlė griežtas auklėjimas jau 5 metų amžiaus, o hiperaktyvumas, sukėlęs emocines problemas 5 metų amžiaus, buvo susijęs su griežtu auklėjimu 7 metų amžiaus. Tai tam tikra dviguba hiperaktyvumo ir griežto auklėjimo sąsaja. Šiuo atveju eliminavimo taktika vaikų ugdyme buvo naudinga ikimokykliniame amžiuje, tačiau sukėlė nepalankių pasekmių jau 5-7 metų amžiuje.
Surinktus duomenis pranešė, deja, beveik vien tik motinos. Be to, drausminio ugdymo vertinimo metodai nebuvo labai patikimi ir galėjo lemti duomenų supainiojimą. Tačiau dar kartą patvirtinta, kad tokie auklėjimo metodai, kaip rėkimas ar trypimas vietoje, gali turėti žalingų pasekmių vaikų psichinei sveikatai, tačiau ir elgesio problemų turintys vaikai sukuria papildomą spaudimą tėvų psichologijai, daro įtaką auklėjimo taktikai.
