Vieni mėgsta itin salstelėjusį, kiti – šiek tiek kietesnį bananą, tačiau nuo banano standumo priklauso ne tik spalva ir konsistencija, bet ir sudedamosios dalys.
Perkate žalius bananus, tačiau po kelių dienų jie tampa ryškiai geltonais vaisiais, o ant odelės atsiranda mažų rudų taškelių.
Tačiau kokiu nokimo etapu bananas yra rudiausias ir jame yra daugiausiai svarbių medžiagų?
Bananai yra tokie ėslūs
Bananai turi daug teigiamo poveikio organizmui. Juose gausu mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio, kurio daugiausia reikia organizmo ląstelėms.
Tačiau geltonasis vaisius taip pat puikiai tinka kaip magnio tiekėjas, todėl skatina raumenų ir nervų ląstelių energijos apykaitą. Kartu bananuose gausu celiuliozės, kuri teigiamai veikia žarnyno peristaltiką ir virškinimą. Šie vaisiai yra populiarūs palydovai, ypač tarp sportininkų – sunkioms treniruotėms reikia greitos energijos.
Tačiau kaip bananas gali turėti visus šiuos privalumus vienu metu? Teoriškai tai neįmanoma. Banano rudumas priklauso tik nuo jo stiglumo.
Žaliuose bananuose ypač daug krakmolo (celiuliozės) ir kalio, o bananas su ruda odele tinka kaip greitos energijos šaltinis, nes nokimo metu cukruro kiekis smarkiai sumažėja.
Indonezijoje atlikti tyrimai rodo, kad banano sudedamosios dalys nokimo metu taip pat keičiasi, todėl vaisius turi daug privalumų.
Žaliuose bananuose praktiškai nėra paprastųjų grūdų (fruktozės ir gliukozės) ir jie nesuteikia organizmui greitos energijos. Tai ideali alternatyva, ypač diabetikams, nes sacharozės kiekis kraujyje padidėja tik po tam tikro laiko.
Paskutinėje virškinimo fazėje krakmolo kiekis yra ypač mažas, todėl pailgųjų gliukozės molekulių dalis yra daug mažesnė. Dėl to plonoji žarna turi atlikti mažiau darbo skaidydama tam tikras molekules. Dėl to bananus, skirtingai nei žalius bananus, rauginti lengviau.
Todėl bananų pasirinkimas priklauso nuo individualių tikslų.
