Lėtinis rinosinusitas (nosies užgulimas su galvos skausmais) gali būti susijęs su smegenų veiklos pokyčiais.
Harvardo medicinos mokyklos, Vašingtono ir Kalifornijos universitetų (JAV) mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 44 asmenys, iš kurių pusė tapo kontroline grupe, sergančia lėtiniu rinosinusitu, ir tiek pat – eksperimentine, kurios nariai šia liga nesirgo.
Dalyviams magnetinio rezonanso tomografijos metodu buvo tiriama kraujo tėkmė smegenyse ir neuronų aktyvumas.
Gydytoja otolaringologė Aria Jafari paaiškino, kad sinusitu sergantys pacientai neskuba kreiptis pagalbos į specialistus, tačiau liga sparčiai veikia jų bendravimą su pasauliu. Žmonėms sunku mąstyti, jie prastai miega, prastėja jų gyvenimo kokybė.
Tyrimo metu nustatyta: tų pacientų, kurie sirgo sinusų uždegimu, buvo mažesnis funkcinis ryšys priekinėje temporalinėje smegenų dalyje, kuri yra atsakinga už dėmesio koncentraciją sprendžiant problemas. Taip pat pastebėti tokie sutrikimai kaip minčių klaidžiojimas, žemas funkcinis ryšys, žemas socialinio elgesio lygis.
Akivaizdžiausi skirtumai buvo pastebėti žmonėms, turintiems svarbių nosies okliuzijos formų. Tačiau atliekant testą reikšmingų pažinimo funkcijų sumažėjimo požymių nepastebėta.
Sinusų infekcija sergančių žmonių jaučiamas sumažėjęs dėmesys, sunkumas sutelkti dėmesį ar miego sutrikimai gali būti susiję su nedideliais šias funkcijas kontroliuojančių smegenų sričių tarpusavio sąveikos pokyčiais.
Mokslininkės Khristinos Simonyan žodžiais, šiuolaikiniai šios ligos gydymo metodai gali trukti kelerius metus, o ligos sunkumas gali pasireikšti cikliškai. Gydytojai šią problemą sprendžia operacijomis, tačiau jos negarantuoja, kad ji negrįš.
