Žurnale „Circulation” paskelbto tyrimo duomenimis, ištyrus, kaip gerai „gerojo” cholesterolio dalelės mažina paūmėjimus, galima nustatyti, kam gresia didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias sukelia arterijų skambėjimas.
Tyrime dalyvavo 680 suaugusių olandų, kurie buvo 1997 m. pradėto didelio populiacinio tyrimo dalis. Visi jie įtraukimo į tyrimą metu buvo sveiki.
Didesnėje imtyje nustatėme dalyvius, kuriems pirmoji širdies ir kraujagyslių liga pasireiškė iki stebėjimo laikotarpio pabaigos.
VSKT dalelės buvo analizuojamos 340 asmenų, kuriems pirmą kartą įvyko mirtinas arba nemirtinas širdies priepuolis ir buvo diagnozuotos širdies problemos, arba kuriems vidutiniškai per 10,5 metų stebėjimo laikotarpį prireikė procedūros užsikimšusioms vainikinėms arterijoms praplėsti.
Šie dalyviai buvo palyginti su kontroline 340 tokio paties amžiaus, amžiaus, amžiaus, amžiaus, šaltkalvio įpročių buvimo ir MTL-CSH cholesterolio lygio asmenų grupe, kuriems per stebėjimo laikotarpį nebuvo širdies ir kraujagyslių įvykių.
Mokslininkai nustatė, kad priešuždegiminis MTLK pajėgumas buvo gerokai didesnis tarp žmonių, kurie išliko sveiki (31,6 %), nei tarp tų, kurie patyrė širdies ir kraujagyslių įvykį (27 %); ryšys tarp priešuždegiminio pajėgumo ir širdies ir kraujagyslių įvykių nepriklausė nuo nustatytų biomarkerių – DTL cholesterolio ir C reaktyviojo baltymo kiekio, taip pat nuo cholesterolio išstūmimo pajėgumo; kiekvienu 22 % padidėjus MTL-C dalelių gebėjimui sukelti uždegimą endotelio ląstelėse tyrimo dalyvių širdies ir kraujagyslių įvykių tikimybė per ateinančius dešimt metų sumažėjo 23 %.
