Mokslininkai mano, kad arbata – tai gėrimas, kurį žmonės gali lengvai įtraukti į savo kasdienę mitybą, kad ji taptų sveikesnė, o gyvenimas būtų sveikesnis ir ilgesnis.
Į juodosios ir žaliosios arbatos sudėtį įeina kartu su flavonoidais – jie stimuliuoja imuninę sistemą, padeda organizmui veiksmingai kovoti su bakterine ar virusine infekcija. Daugėja mokslinių tyrimų duomenų, įrodančių, kad arbata gali įvairiais būdais pagerinti žmogaus sveikatą.
Trumpalaikėje perspektyvoje puodelis vidutiniškai karštos arbatos gali sušvelninti streso poveikį, padėti susikaupti, sumažinti nuovargį. Savo ruožtu atskiras australų tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie per dieną išgeria nuo vieno iki penkių puodelių arbatos, rečiau gresia persišaldymas.
Tyrimai rodo, kad „kasdienis puodelis arbatos gali sumažinti insulto ar širdies ligų riziką 4 kartus perpus, o jaunų žmonių mirties riziką – 1,5 karto perpus”.
Be to, imovirno, flavonoidų arbata gali padėti sumažinti kai kurių rūšių vėžio, pavyzdžiui, storosios žarnos, riziką. Kartu pati arbata – jei ji geriama per karšta – gali tapti provokuojančiu dininku, palankiai veikiančiu vėžio stravohodu. Užpilas turėtų būti vartojamas tik šiltas.
Taip pat į arbatą negalima dėti zukor, Iakis tirpiklių. Galima įpilti truputį citrinos sulčių, žagarvyšnių, spygliuotojo kiečio, mėtų, ramunėlių.
