Būkite pagarbūs dribnicai: kartais keistas žmonių elgesys yra ne kas kita, o ligos simptomai.
Depresija
PSO duomenimis, depresija yra labiausiai pasaulyje paplitusi psichikos liga, kuria serga daugiau kaip 300 mln. žmonių visame pasaulyje. Sergant depresija labai pablogėja nuotaika ir savivertė, prarandamas susidomėjimas gyvenimu ir buvęs rūpestis, pesimizmas, sutrinka miegas ir apetitas.
Depresija sergančių žmonių kalba turi savų ypatumų:
- Ramus balsas.
- Noro kalbėtis nebuvimas.
- Ilgas svarstymas prieš atsakant, mįslingumas, selektyvus žodžių parinkimas.
- Dažnas neigiamą barnį turinčių žodžių („savanaudis”, „susimąstęs”, „nedėkingas”), „aš” ir žodžių, išreiškiančių visumą („visada”, „nieko”, „viskas”), vartojimas.
Be to, egzistuoja užmaskuotos depresijos sąvoka, kai žmogus bijo savo problemų ir stengiasi atrodyti laimingas. Šiuo atveju nelengva atpažinti nesusikalbėjimą: spivrozmovnikas visada pervertins visus gyvenimo sunkumus. Jis gali paleisti skundus dėl savęs žalojimo.
Bipolinis afektinis sutrikimas (BAD)
Bipolinis afektinis sutrikimas, arba maniakinė depresinė psichozė, yra dar vienas psichikos sutrikimas, susijęs su nuotaikų kaita. Juo serga apie 60 mln. žmonių pasaulyje. Tokių žmonių gyvenimas vyksta dviem režimais: manija (arba hipomanija – švelnesnė jos forma) ir depresija. Kiekvieno periodo trukmė yra individuali ir neprognozuojama, ji gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.
Manijos fazei būdingas neįtikėtinas nuotaikos ir jėgų pakilimas, padidėjęs aktyvumas, įskaitant seksualinį. Energijos tiek daug, kad žmogus nustoja miegoti ir valgyti, jis visą laiką užsiėmęs. Maniakinės fazės paciento kalbai būdingi šie požymiai:
- Perdėtas susimąstymas. Žmonės rozburzga, šokinėja nuo vienos minties prie kitos.
- Bravūra, pasitikėjimas savimi ir savo planų įgyvendinamumu. Žmonės sako, kad yra pasirengę nuversti kalnus ir įgyvendinti daugybę įvairių projektų.
- Majauskiškos idėjos (pasireiškia ypatingais atvejais). Pavyzdžiui, sergantysis gali sakyti, kad viskas jam kenkia ir nori pakenkti.
Depresijos fazę lydi jėgų, savigarbos, seksualinio potraukio praradimas, susidomėjimo ankstesniais užsiėmimais ir apskritai gyvenimu praradimas. Žmogus yra sulinkęs, paslaptingas, nenori su niekuo bendrauti. Svarbiais atvejais planuoja savižudybę.
Generalizuoto nerimo sutrikimas.
Šia liga serga trečdalis pasaulio gyventojų. Žmonės nuolat jaučia nerimą ir baimę, kenčia nuo nemalonių pojūčių kūne: drebulio, prakaitavimo, miglos, diskomforto saulės rezginio srityje. Nerimą dažnai sukelia įvairios baimės, susijusios su ateitimi.
Tarp bendravimo ypatumų:
- Rospovidai apie savo baimes. Žmonės bijo skristi lėktuvu, lipti į liftą, bendrauti, eiti į nežinomas vietas.
- Nuolatinis nerimas ir ginčai, taip pat ir dėl sveikatos būklės.
Dažniausiai tai savimi nepasitikintys žmonės, nepasiekę sėkmės asmeniniame gyvenime ir darbe. Dažnai juos kažkas trikdo: šalies ar įmonės, kurioje dirba, vadovybė, situacija šalyje ar namuose – viskas, su kuo jie susiduria gyvenime.
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS)
Tai dar vienas su triūsu susijęs sutrikimas. Šiuo atveju pacientas turi nav’yazvolivi jakayuchihi minčių, su kuriomis jis negali kovoti. Norėdami atsikratyti nerimo, žmonės atlieka tam tikrus ritualus: spjauna per kairįjį petį, patikrina visas namuose esančias spynas, nusiplauna rankas ir pan. Šie veiksmai gali atrodyti paviršutiniški, tačiau jie padeda ligoniui šiek tiek palengvinti būseną.
Sergantįjį OKS galima atpažinti iš tų pačių kalbos ženklų, kaip ir sergančiuosius generalizuotu nerimo sutrikimu. Jie apima ginčus, abejingumą, pasikartojančias kalbas apie baimes. Tačiau daug veiksmingesnis bus sposterigatyvus jo elgesys ir ritualas. Tipiškas OKS sergantis pacientas yra amerikiečių vinahedas Hovardas Hjuzas, apie kurio gyvenimą buvo nufilmuotas filmas „Aviatorius”. Jis nuolat plovėsi rankas, bijodamas užsikrėsti liga.
Sergančiuosius OKS labai sunku atpažinti pagal kalbos frazes, išskyrus atvejus, kai žmogus nori papasakoti apie tai, kas jį neramina. Nelengva juos įsiminti, jei sekate žmones, pavyzdžiui, parke.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
Potrauminio streso sutrikimas gali pasireikšti po traumuojančios situacijos, kuri dažnai būna pavojinga gyvybei. Tai seksualinio ar kitokio smurto, teroristinių išpuolių ar karinių veiksmų aukos. Jie stengiasi išskirtinai vengti pokalbių, vietų ir situacijų, kurios gali priminti praeities išgyvenimus, tačiau ginčai nuolat juos ten sugrąžina. Ypač svarbiais atvejais kenčiantysis gali iš atminties ištrinti potyrius, tarsi norėdamas pamiršti.
Sergantieji potrauminio streso sindromu vienu metu kenčia ir nuo depresijos, ir nuo nerimo simptomų, todėl jų kalboje galima įžvelgti tuos pačius požymius, kaip ir sergančiųjų depresija ar nerimo sutrikimu.
Svarbu ką nors įsiminti iš jų žodžių, nes jie stengiasi su niekuo nesikalbėti, gyvena savo rūpesčiais. Tačiau jei dialogas vis dėlto vyksta, neišgirsite nė žodžio apie laimę, džiaugsmą ar meilę. Potrauminio streso sutrikimu sergantis spivrozmovnikas arba bus vargšas, arba savo pasakojimą skirs jį ištikusiai nelaimei.
Šizofrenija
PSO duomenimis, šizofrenija serga 23 mln. žmonių visame pasaulyje. Tai sunkus psichikos sutrikimas, kurį lydi mąstymo, tikrovės suvokimo, emocijų, kalbos ir elgesio sutrikimai. Pacientai neturi kritiško požiūrio į savo būklę, daugeliu atvejų jie mano, kad yra sveiki. Tipiškas pavyzdys – Džonas Nešas (John Nash), matematikas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, apie kurio gyvenimą sukurtas filmas „Protų kovos”.
Šizofreniją galima atpažinti pagal šiuos požymius:
- neryžtingumas ir paranoja. Žmogus gali būti įsitikinęs, kad jį stebi arba nori jam pakenkti.
- Grandiozinės idėjos ir planai.
- Švyturių idėjos. Pacientas gali manyti, kad į pasaulį jau seniai įsiveržė ateiviai.
- Nesugebėjimas dalyvauti dialoge ir formuluoti idėjas. Jos arba nutrūksta kur nors kalbos viduryje (sperrung), arba yra sudarytos iš bevardžių žodžių rinkinio (žodžių sprindžiai).
Viena ryškiausių šizofrenijos apraiškų kalboje yra švytuoklinė simptomatika. Sergantysis tikėsis, kad jam į ratus kiša lazdas ir jį seka. Jis šnibždės į ausį apie savo sveikatos problemas, žvalgysis aplinkui.
Atminkite: nustatyti diagnozę remiantis tik viena kalba ir bendravimo būdu negalima. Tačiau jei manote, kad artimo draugo elgesys pasikeitė, būkite atsargūs. Jei pasireiškia pirmiau aprašyti simptomai, geriau juos parodyti gydytojui.
