Net ir sulaukęs 35 metų žmogus gali susidurti su situacija, kai pamirš kaimyno šuns vardą arba neprisimins mėgstamo filmo pavadinimo. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atmintis pradeda blogėti, nerimauti nėra ko.
Kaip paaiškino neuropsichologė Elise Caccappolo, nuo 30 metų mūsų smegenys palaipsniui mažėja, tačiau tai vyksta labai greitai. „Dėl to gali sumažėti informacijos apdorojimo ir jos paieškos atminties bankuose greitis”, – pridūrė ekspertė.
Tačiau kartais pokyčiai peržengia įprastą, su amžiumi susijusį pažintinių funkcijų mažėjimą. Tokiu atveju jau gali būti kalbama apie demenciją.
„Norint diagnozuoti ligą, smegenų funkcijos sutrikimai turi būti stebimi daugiau nei vienoje pažinimo srityje”, – sakė Kakkappolo.
Pagrindinis principas, kuris padės atskirti įprastą užmaršumą nuo pavojingos ligos, yra simptomų dažnumas. Yra tik keli pagrindiniai požymiai.
- Nesugebėjimas įsiminti lengvai gautą informaciją. Valanda po valandos visi pamiršta dribnitsi, tačiau išsivysčius demencijai kyla problemų išsaugant naują informaciją. Tokiu mastu, kad tai paveikia kasdienį gyvenimą. Tai gali pasireikšti tuo pačiu klausimu, nesugebėjimu prisiminti ką tik pažiūrėtos televizijos laidos detalių, sunkumais mokantis naujų užduočių.
- Finansų valdymo problemos. Tai apima gebėjimą mokėti sąskaitas, tikrinti apsaugą ir abstrakčiai mąstyti. Demencija sergantiems žmonėms kyla problemų su matematika, jie neteisingai įvertina išlaidas, sakė Kakkappolo.
- Polinkis pasiklysti pažįstamose vietose. Atminties praradimas, taip pat regos ir erdvės sutrikimai gali sukelti dezorientaciją, dėl kurios demencija sergantys žmonės lengvai sutrinka net vaikščiodami ar keliaudami į vietas, kuriose jie yra buvę šimtus kartų.
- Plutanina apie laiką ir dieną. Tokiu atveju žmogus pradeda valgyti, bet paskui supranta, kad jau laikas valgyti, arba negali atspėti mėnesio dienos nepažiūrėjęs į kalendorių. Sunkesne demencija sergantys pacientai gali atsikelti vidury nakties ir apsirengti. Taip pat gali tapti vis svarbiau atpažinti, koks metų laikas ar net metai.
- Regos ir protinės problemos. Dėl tos smegenų dalies, kuri apdoroja regimąją informaciją, atrofijos gali atsirasti regos suvokimo problemų, išprovokuoti kritimus, saugaus vairavimo ir atstumų bei spalvų vertinimo problemų.
- Nesugebėjimas atspėti žodžių. Demencija sergantys žmonės ne tik pamiršta vardus ir negali įsiminti naujos informacijos, bet ir gali nesugebėti parinkti žodžio pažįstamam daiktui, pavyzdžiui, svečių kambariui ar šaldytuvui, pavadinti; jie taip pat gali sustoti viduryje kalbos ir nebesugebėti tęsti pokalbio.
- Nuolatinis kalbų praradimas. Kai demencija nesergantis žmogus pameta raktus, jis gali prisiminti, kur paskutinį kartą juos laikė rankose, arba pagalvoti, kur jie galėtų būti. Tačiau demencija sergančiam asmeniui tokie dedukciniai gebėjimai neįmanomi, todėl jis nusivils ir įtars, kad daiktai buvo „pavogti”.
