Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra dar vienas ginčų akmuo ir problemų priežastis, kaip ir „blogoji” kava, kiaušiniai „su cholesteroliu” ir vanduo, kurio negalima gerti šiaip sau, o reikia aiškiai pamatuoti 30 ml ir matuoti vienam kūno kilogramui.
Tas pats ir su vitaminu C – arba jis yra panacėja, arba nepadeda. Pandemijos laikotarpiu net mano puslapyje buvo nurodymų vartoti ne po keliasdešimt gramų askorbo rūgšties per dieną.
Vaistinėse trūko vitamino C, cinko ir, regis, seleno.
Kita vertus, net viena iš oficialių sveikatos institucijų prieš kelias dienas rašė, kad vitamino C ir imuniteto ryšys nenustatytas.
KAS YRA TIESA?
Vitaminas C žmogaus organizme nesintetinamas ir net nekaupiamas, todėl turi būti gaunamas su maistu, ir labai svarbu jo gauti per dieną, o ne didelėmis porcijomis.
Streso laikotarpiais (infekcija, trauma, gydymas, optika ir t. t.) vitamino C poreikis gali išaugti dešimteriopai.
Ar vitaminas C būtinas imuninei sistemai?
Taip, yra: jis skatina imuninės sistemos ląstelių – makrofagų, kurie „praryja” virusą, vos jam patekus į organizmą, veiklą, saugo kitas imuninės sistemos ląsteles nuo oksidacijos, aktyviai sintetina antikūnus, ypač imunoglobulinus A ir M.
Vitamino C svarbą imunitetui įrodo tai, kad neutrofiluose vitamino C yra 150 kartų daugiau nei kraujo plazmoje.
Tačiau vitaminas C reikalingas ne tik imuninei sistemai: Be jo blogai sintetinami steroidiniai hormonai (antinksčių hormonai, lytiniai hormonai ir kt.), jis padeda gerai įsisavinti zalizą, neutralizuoja kancerogeninius nitrozaminus (tai svarbu parduotuvinės karvės duonos ir dešrų mėgėjams), stabdo aterosklerozės vystymąsi, skatina vitaminų A ir E pernešimą, reguliuoja nervų sistemą, gerina kepenų veiklą. Ir labai svarbus teismams, nes be vitamino C nesintetinamas kolagenas, įeinantis į visų organizmo audinių, o ypač teismų, sudėtį, užtikrinantis jų tvirtumą ir nepralaidumą.
Vitaminas C yra lengvai skaidomas.
Todėl tai, kad žaliose petražolėse jo yra daug, nereiškia, kad vitamino C gausime iš petražolių, kurios prekybos centre prabuvo dieną ar daugiau.
Arba iš populiariausio žiemos gėrimo – smidrų užpilo.
Nes jei perkate sausą, tai dažnai galite nusipirkti spygliuotį, kurį I žmonos ar močiutės džiovino karštoje krosnyje, ir aukštoje temperatūroje, taip pat veikiant miegui keisti vinaminą C vinaminą C ruinuenya mittevo.
Vitamino C deficitas (hipovitaminozė) išsivysto greitai: per 1-3 mėnesius, o gilus deficitas (avitaminozė) – tai jau skorbutas, ir, laimei, jo beveik nebūna, nebent žmonės serga sunkiomis skrandžio ir žarnyno gleivinės ligomis.
ALE.
Veletenska vitamino C dozė, blogiausiu atveju, vitaminizuos jūsų sechą, blogiausiu – gali sukelti nervų veiklos sutrikimų, paskatinti „pisku” ir „akmenų” susidarymą.
Daugiausia 500 mg vitamino C galima įsisavinti per vieną kartą, todėl jį reikėtų „ištempti” visai dienai ir vartoti iš įvairių šaltinių, kuriuose yra kitų vertingų ir biologiškai aktyvių molekulių.
Be to, vitaminas C vien iš baltų ar oranžinių tablečių nebus įsisavintas, nes jis „veikia” tik kartu su bioflavonoidais – spalvotaisiais pigmentais, kurie lydi vitaminą C gamtoje.
Kur rasti vitamino C:
- C vitamino C tinktūra: džiovintų spikenardų tinktūra
- saldymedžio
- serbentų
- alyvmedžių
- petražolių žalumynų
- krepas
- visų rūšių kopūstai
- juodoji gūžta
- hrin
- rūgštynės
- žaliosios trūkažolės
- citrusiniai vaisiai
- avietės, aguročiai, vyšnios ir kt.
Tačiau jei mityba nėra tokia įvairi, peršalimo rizikos laikotarpiu galima vartoti papildomai, bet vėlgi, kartoju, kompleksiškai su bioflavonoidais.
