Remiantis Nacionalinio vėžio centro (NVC) duomenimis, 2024 metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš kurių apie 400 sudarė odos melanoma. Per pastaruosius du dešimtmečius sergamumas odos vėžiu Lietuvoje išaugo beveik tris kartus, rašoma klinikos „Biofirst“ pranešime žiniasklaidai.
Pasak klinikos „Biofirst“ gydytojos dermatovenerologės dr. Silvijos Kontautienės, kurios domėjimosi sritis – odos onkologiniai susirgimai, ši tendencija pastebima tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Sergamumo rodikliai kasmet didėja: moterims po beveik 4 proc., vyrams – po 2 proc.
Įvardijo, kas turi įtakos melanomai
Pagrindinė susirgimų odos vėžiu priežastis – nesaugus buvimas saulėje. Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos ląsteles ir gali sukelti vėžį. Ypač didelė rizika kyla žmonėms, turintiems šviesią odą. Dėl šios priežasties svarbu laikytis saugaus elgesio saulėje taisyklių ir reguliariai tikrintis odą.
Nors NVC nurodo, kad 80 proc. odos vėžio atvejų nustatoma pirmoje stadijoje, kai liga dar lengvai gydoma, visgi iš visų odos melanomos atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuojama tik 43 proc.
Tai rodo ankstyvos diagnostikos ir savikontrolės svarbą – tiesioginių saulės spindulių vengimą (ypač nuo 10 iki 16 val.), apsauginių kremų naudojimą su aukštu SPF, soliariumų vengimą ir pan.
Anot gydytojos dermatovenerologės, ankstyva diagnostika ir savistaba yra esminiai veiksniai kovojant su šia liga.
Išsivysto iš paprasto apgamo
Odos melanoma gali išsivystyti iš visiškai įprasto apgamo, tačiau didesne rizika tapti piktybiškais pasižymi displastiniai (pakitę) apgamai. Dažniausiai jie būna didesni už įprastus apgamus, turi neaiškias ribas, yra netolygios pigmentacijos. Tokių apgamų turintiems asmenims patariama reguliariai tikrintis pas gydytoją dermatovenerologą.
Pastebėjus bet kokius apgamo pokyčius, vertėtų nedelsti kreiptis į specialistą, ypač, jeigu apgamas staiga pradeda didėti, keičia savo formą ar spalvą, ima kraujuoti ar pasidengia šašais. Kiekvienas iš šių požymių gali signalizuoti apie prasidėjusį piktybinį procesą.
Apgamų šalinimo būdai
Kai gydytojas dermatovenerologas, atlikęs apgamų apžiūrą dermatoskopu, nustato, kad tam tikrą darinį būtina pašalinti, svarbu žinoti, kad egzistuoja keli šalinimo būdai ir kiekvienas jų turi aiškias indikacijas.
Nors dažnai girdime apie pažangius lazerinius metodus, reikia suprasti, kad lazeris nėra universalus sprendimas.
Pasak dr. S. Kontautienės, jei apgamas kelia bent menkiausią įtarimą dėl piktybiškumo, vienintelis tinkamas kelias – chirurginis šalinimas.
Tokiu atveju ne tik pašalinamas pats darinys, bet ir atliekamas histologinis ištyrimas. Tai reiškia, kad pašalintas audinys ištiriamas mikroskopu, vertinant, ar yra vėžinių pokyčių.
Kaip atskirti pavojų keliantį apgamą?
Gydytoja taip pat primena taisyklę, kaip galima aptikti apgamo piktybiškumo ženklus. Tai „ABCDE“ taisyklė:
- A (asymmetry (asimetrija)) – asimetriška forma, kai viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos;
- B (borders (kraštai)) – nelygūs, netvarkingi kraštai;
- C (color (spalva)) – netolygus spalvos pasiskirstymas, kai viename apgame gali būti kelios spalvos (pvz., ruda, juoda, rausva, melsva);
- D (diameter (diametras)) – didesnis nei 5 mm skersmuo, nors melanoma gali būti ir mažesnė;
E (evolving (plėtimasis)) – bet koks pokytis: dydžio, spalvos, formos ar pojūčio (pvz., kraujavimas).
Jei nustatomi aukščiau minėti požymiai, apgamo šalinti lazeriu negalima. Tokiais atvejais šalinimas turi būti atliekamas tik chirurginiu būdu, užtikrinant, kad pašalintas audinys būtų ištirtas laboratorijoje.
Šalinimas lazeriu taikomas tik tada, kai gydytojas įsitikinęs, jog apgamas gerybinis ir neturi jokio onkologinio pavojaus.
„Lazeris veikia tiksliai ir selektyviai – sunaikina pigmentines ląsteles, nepažeisdamas aplinkinių audinių, todėl po procedūros dažniausiai lieka vos matomas, smulkus randelis, o daugeliu atvejų – ir visai jokių žymių. Tai ypač aktualu, kai apgamas yra veide, kakle ar kitose lengviau pastebimose kūno vietose,“ – sako gydytoja dermatovenerologė.
Priežiūra po apgamo šalinimo procedūros
Apgamo šalinimas – tai tik pirmas žingsnis link sveikos odos. Ne mažiau svarbus etapas – tinkama odos priežiūra po atliktos procedūros. Tai lemia, kaip greitai sugis žaizda ir koks randas susiformuos.
Po apgamo pašalinimo 24 valandas rekomenduojama žaizdos nešlapinti. Viso žaizdos gijimo metu rekomenduojama vengti baseinų, pirčių, intensyvaus sporto, kurio metu gausiai prakaituojama ir pan. Šiuo laikotarpiu žaizda turi būti švari, sausa ir apsaugota nuo išorinių dirgiklių.
Jei šalinimas buvo chirurginis, siūlai paprastai pašalinami po 10–14 dienų, priklausomai nuo vietos ir odos tipo. Po siūlų išėmimo verta naudoti specialias juosteles ir silikoninius gelius pagal individualias gydytojo rekomendacijas. Šios priemonės gali padėti sumažinti randų ryškumą, taip pat apsaugoti nuo pernelyg didelio odos įsitempimo gijimo metu.
Svarbiausia – laikytis rekomendacijų
Po lazerinio šalinimo gijimas dažniausiai vyksta greičiau, tačiau oda šalinimo vietoje gali būti paraudusi, jautri, todėl svarbu jos netrinti, nepašalinti šašu pasidengusio paviršiaus ir nebūti saulėtoje vietoje.
Taip pat ne mažiau kaip 4 savaites po apgamo šalinimo būtina naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Tai padės išvengti pigmentacijos pokyčių ir randų patamsėjimo.
„Kai oda jau sugijusi, bet po apgamo šalinimo liko randas, daugelis žmonių pradeda galvoti, kaip jį sumažinti ar visai pašalinti. Nors randų susidarymas yra natūrali gijimo proceso dalis, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų matomumą ir pagerinti bendrą odos išvaizdą.
Pagrindinis priemonė – tai randelio minkštinimas specialiais kremais, galimybė masažuoti, švelniai šveisti paskirtomis šveičiamosiomis priemonėmis, o jei yra būtinybė, galima atlikti ir randus mažinančias gydomąsias procedūras“, – pasakoja dr. S. Kontautienė.
