Demencija apima sudėtingus smegenų pokyčius, kurie dažnai neatpažįstamai pasireiškia per pirmąjį ligos dešimtmetį. Nustačius elgesio pokyčius galima anksčiau diagnozuoti Alzheimerio ligą.
Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau ankstyva diagnozė suteikia nukentėjusiajam galimybę sutvarkyti savo reikalus, įskaitant sprendimą, kokį gydymą jis norėtų gauti.
Nacionalinio senėjimo instituto (NIA, Jungtinė Karalystė) duomenimis, didėjantis sujaudinimas gali būti Alzheimerio ligos požymis. Vienas iš elgesio pokyčių, rodančių sujaudinimą, yra laiko nustatymas. Kai žmogus vaikšto pirmyn ir atgal toje pačioje vietoje, dažnai padidėjusiu greičiu.
Kitas budrumo požymis – nemiga, kai žmonės bando užmigti, bet negali. Žodiniai ar fiziniai agresijos veiksmai, kurių anksčiau nebuvo, taip pat gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos požymis. Pavyzdžiai – žodiniai vaizdiniai arba bandymas fiziškai sužaloti artimą žmogų.
„Ieškokite ankstyvųjų hviluvanijos ar agresijos požymių”, – rekomenduoja NIA.
Kiekvienas žmogus kartkartėmis gali pajusti susijaudinimą, tačiau jei šis jausmas trunka ilgai, tai gali signalizuoti apie sveikatos problemą.
Kiti galimi Alzheimerio ligos požymiai yra atminties praradimas, prastas vertinimas ir iniciatyvos praradimas. Aiškus ligos požymis yra atvejis, kai žmogus įprastą namų apyvokos daiktą padeda į labai keistą vietą. Pavyzdžiui, jei televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį įdeda į orkaitę, tai turėtų būti raudona vėliava kiekvienam.
Rizikos veiksnys
Alzheimerio ligos rizikos veiksniai yra senatvė, kai vyresniems nei 65 metų žmonėms kas penkerius metus didėja rizika susirgti šia liga. Genetika taip pat turi įtakos ligos vystymuisi, nors dėl šio veiksnio rizika padidėja nežymiai.
Šiuo metu atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar sunkios galvos traumos gali sukelti šią ligą.
Nustatyta, kad Alzheimerio ligos riziką didina keletas gyvenimo būdo veiksnių ir ligų, pvz:
- Rūkymas
- Nutukimas
- Galvos smegenų diabetas
- Aukštas kraujospūdis
- Didelis cholesterolio kiekis
