Kodėl prakaituojame, kai nervinamės, kodėl trūkčioja mūsų akys ir kodėl po kavos bėgame į tualetą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako garsus gydytojas.
Kai kurie simptomai gali būti visiškai nekenksmingi ir tuo pačiu metu rimtai sugadinti mūsų gyvenimą. Labai dažnai nedrįstame kreiptis į gydytoją su tokiais skundais, o toliau kenčiame ir nuo pačių simptomų, ir nuo nežinomybės. Tiesą sakant, naudinga žinoti, iš kur kyla kai kurios mūsų keistesnės kūno funkcijos, ir patikrinti, ar tai nėra tam tikri neaiškūs simptomai, kurių neturėtume ignoruoti.
Štai kodėl dr. Amir Khan nusprendė „TikTok“ tinkle pasidalyti penkiais dažniausiai pasitaikančiais simptomais, kurie gali sugadinti mūsų gyvenimą.
Kodėl trūkčioja akis?
Jei jūsų akis trūkčioja be jokios priežasties, tarsi šoktų savo mažą šokį, nereikia nerimauti.
Tai vadinama miochemija, sako gydytojas. Tai savaiminis, nevalingas raumens susitraukimas. Paprastai tai specifinis voko raumuo, kurį sukelia tokie dalykai kaip kofeinas, nuovargis ar stresas.
Tai gali pasirodyti keista, bet tai gerybinė būklė. Vienintelė priežastis kreiptis į gydytoją yra tada, jei ji išplinta už akies ribų arba trunka ilgiau nei kelias savaites.
Kodėl po kavos bėgi į tualetą?
Jei pastebite, kad iškart po rytinės kavos jaučiate poreikį eiti į tualetą, nesate vieni, sako gydytojas. Tai labai dažnas simptomas, susijęs su mūsų žarnyno sveikata.
Taip yra dėl jūsų gastroezofaginio reflekso – natūralios reakcijos, kai skrandžio tempimas siunčia signalus jūsų storajai žarnai judėti.
Kofeinas sustiprina šį atsaką stimuliuodamas gastrino, hormono, skatinančio virškinimą ir žarnyno susitraukimus, išsiskyrimą, taip pat padidindamas bendrą žarnyno motoriką.
Šis postūmis ypač stiprus po naktinio badavimo, priduria Khanas. Tai ne viduriavimas, o tiesiog žarnynas, kuris pabunda pagal savo laikrodį ir atlieka savo darbą.
Kodėl kalbant mums trūksta oro?
Jei reguliariai mankštinatės ir galite be problemų lipti laiptais, galite stebėtis, kodėl kartais negalite palaikyti pokalbio giliai neįkvėpę.
Tai gali būti kvėpavimo sutrikimas, kartais vadinamas disfunkciniu kvėpavimu, aiškina dr. Khanas. Tai reiškia, kad jūsų kvėpavimas yra paviršutiniškas, dažnas ir daugiausia kvėpuojate viršutine krūtinės dalimi, o ne diafragma.
Tai gali sukelti lėtinis stresas ar nerimas, įprastas per didelis kvėpavimas, netaisyklinga laikysena arba netaisyklingas balso vartojimas.
Kodėl naktį jaučiame nerimą?
Naktį įprasta jausti stresą, nerimą ar net skausmą, o dieną – gerai. Kodėl taip nutinka? Dr. Khanas teigia, kad dėl stiprių emocijų gali kaltas ne tik tai, kad einant miegoti atsiranda daugiau erdvės mąstyti, bet ir hormonų lygis.
Mūsų kortizolio lygis vakare sumažėja. Tai priešuždegiminis hormonas, todėl be jo skausmas ir patinimas gali sustiprėti. Be to, pasikeičia jūsų cirkadinis ritmas, todėl jūsų kūnas tampa jautresnis dirgikliams naktį, sako dr.
Kodėl prakaituojame, kai nervinamės?
Ar kada nors pastebėjote, kad jūsų rankos, kojos ar nugara pradeda prakaituoti vien dėl to, kad esate nervingi ar patiriate stresą? Tai emocinis prakaitavimas. Jame dalyvauja prakaito liaukos delnuose, paduose ir pažastyse, o jį sukelia parasimpatinė nervų sistema. Tai jūsų „kovok arba bėk“ reakcija, aiškina dr.
Nors reguliarus prakaitavimas po fizinio krūvio padeda atvėsinti kūną, emocinis prakaitavimas atsiranda dėl psichologinio streso.
Pasak dr. Khano, nė vienas iš šių simptomų nėra jūsų kūno sutrikimo požymis. Jis tiesiog atlieka savo darbą. Vienintelė priežastis susirūpinti yra ta, jei simptomai trunka ilgiau nei tikėjotės arba jei jie pradeda paveikti kitas jūsų kūno dalis.
