Prasidėjus šiltajam metų laikui ar pakeitus kosmetiką, daugelis pastebi: oda pradeda niežėti, atsiranda sausumas, bėrimai, paraudimas. Iš pradžių atrodo, kad tai alergija, reakcija į naujus skalbimo miltelius ar per didelis oro sausumas. Tačiau jei niežulys ir dirginimas nepraeina, verta pagalvoti: ar tai egzema?
Egzema yra daug sudėtingesnė ir daugialypė problema, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. „Women’s Health“ praneša, kad ja serga 10–20 % vaikų ir 2–10 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Taigi, pabandykime išsiaiškinti, kas yra ši būklė, kodėl ji atsiranda ir kaip su ja gyventi.
Kas yra egzema?
Egzema yra lėtinė odos liga, kurią sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Dažniausiai ji diagnozuojama vaikystėje, tačiau simptomai gali pirmą kartą pasireikšti ir suaugusiesiems.
Pagrindinė problema yra ta, kad žmonės, sergantys egzema, turi pažeistą arba susilpnėjusį odos barjerą. Dėl to aplinkos dirgikliai gali prasiskverbti giliau ir sukelti uždegimą. Iš tiesų, terminas „egzema“ apima kelias ligos formas, iš kurių geriausiai žinoma yra atopinis dermatitas.
Pagrindiniai egzemos simptomai
Pagrindinis egzemos simptomas yra nuolatinis niežėjimas. Jei bėrimas niežti, tai greičiausiai yra kažkas kita.
Tipiniai simptomai:
- sausa oda;
- pažeistų vietų paraudimas arba patamsėjimas;
- lupimasis, šiurkštumas, įtrūkimai;
- patinimas;
- mažos pūslelės arba odos sustorėjimas (papulės, plokštelės);
- simptomų pablogėjimas naktį.
Kur egzema pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams?
Vaikams egzema dažnai paveikia:
- veidas (skruostai);
- galvos oda;
- rankų nugarėlė.
Suaugusiesiems lokalizacija šiek tiek skiriasi:
- alkūnių ir kelių vidiniai lenkimai;
- kaklas;
- vokai;
- pėdų užpakalinė dalis;
- šepečiai.
Suaugusieji dažnai susiduria ir su psichologinėmis pasekmėmis: nerimu, depresija, sumažėjusia saviverte, nes odos išvaizda reikšmingai veikia emocinę būseną.
Ar bėrimas visada raudonas?
Ne. Bėrimo spalva labai priklauso nuo odos fototipo:
- šviesiaodžiams žmonėms – rausvai raudoni bėrimai;
- žmonėms su tamsesne oda – violetinės, tamsiai rudos ar net pilkos dėmės;
- Taip pat gali atsirasti maži iškilę mazgeliai be spalvos pasikeitimo.
Dėl šios savybės tamsiaodžiams žmonėms dažnai diagnozuojamos klaidingos diagnozės, nes dauguma dermatologinių protokolų yra orientuoti į šviesius fototipus.
Kiek egzema veikia gyvenimo kokybę?
Labai sunkus. Miegas ypač sutrikęs: 33–90 % suaugusiųjų, sergančių egzema, turi miego sutrikimų dėl niežulio, kuris sustiprėja naktį. Pacientai dažnai skundžiasi suplyšusia paklode ir kruvinais apatiniais nuo kasymosi. Mankšta taip pat yra problema: prakaitas sustiprina odos dirginimą, todėl daugelis žmonių vengia aktyvių sporto šakų.
Kokie veiksniai išprovokuoja paūmėjimus?
Kiekvienam pacientui provokuojantys veiksniai gali skirtis:
- stresas (vienas iš galingiausių veiksnių suaugusiesiems);
- staigūs temperatūros ir drėgmės pokyčiai;
- žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkių erkės;
- agresyvūs plovikliai;
- maisto produktai (citrusiniai vaisiai, pieno produktai, riešutai);
- sintetiniai drabužiai arba vilna.
Gydytojai ypatingą dėmesį skiria stresui. Stresas silpnina imuninę sistemą ir odos barjerą, pradėdamas užburtą ratą: niežulį, stresą, dar daugiau niežulio.
Kaip diagnozuojama egzema?
Kadangi nėra vieno egzemos tyrimo, dermatologas įvertina:
- simptomų istorija;
- pažeidimų lokalizacija;
- niežėjimo pobūdis;
- atsakas į gydymą.
Kartais diagnozei patikslinti skiriami odos alergijos tyrimai arba biopsija.
Ar egzema gali būti išgydyta?
Deja, egzema yra lėtinė liga, kurios neįmanoma visiškai išgydyti. Tačiau jos eigą galima kontroliuoti pasitelkiant:
- tinkama odos priežiūra (drėkinamieji kremai be kvapiųjų medžiagų);
- vietinio poveikio kortikosteroidai;
- antihistamininiai vaistai nuo niežulio;
- modernūs imunomoduliaciniai kremai;
- fototerapija;
- Sunkiais atvejais skiriami biologiniai vaistai.
Kaip padėti sau namuose
- Veskite „trigerių dienoraštį“ – užsirašykite, kas sukelia jūsų paūmėjimus. Tai padės gydytojui pasirinkti tinkamą strategiją.
- Kasdienis drėkinimas – kelis kartus per dieną tepkite kremus be kvapiųjų medžiagų, parabenų ar alkoholio.
- Venkite karštų vonių – jos sausina odą.
- Rinkitės švelnius skalbiklius ir natūralius audinius.
- Išmokite atsipalaidavimo technikų – meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai padės sumažinti streso lygį.
Kada kreiptis į gydytoją
- bėrimas plinta arba nepraeina;
- miegas sutrikęs;
- sąnarių infekcija (pustulės, patinimas, karščiavimas);
- Reikalingas individualus gydymas.
Egzema yra ne tik kosmetinė problema, bet ir rimta lėtinė liga, reikalaujanti dėmesio kiekvienai detalei. Laiku konsultuojantis su dermatologu, tinkama odos priežiūra ir darbas su savo psichoemocine būsena leidžia gyventi visavertį gyvenimą be nuolatinių paūmėjimų.
