Kai kalbama apie padidėjusį cholesterolio kiekį, dauguma žmonių iš karto kaltina riebų maistą. Tačiau tiesa ta, kad šis rodiklis priklauso ne tik nuo riebalų ar aliejaus kiekio jūsų racione. Yra keletas ne tokių akivaizdžių, bet ne mažiau svarbių priežasčių, kurios kasdien veikia jūsų širdies ir sielos būklę.
Cukrų ir greitųjų angliavandenių perteklius maiste
Salyklas, gėrimas, salykliniai gėrimai – visi jie didina insulino kiekį kraujyje, kuris savo ruožtu skatina kepenis gaminti daugiau „blogojo” cholesterolio (MTL-C). Taigi, net jei nevalgote daug riebalų, bet valgote daug zucr, padidėja padidėjusio cholesterolio kiekio rizika. Subalansuota mityba su minimaliu paprastųjų angliavandenių kiekiu yra pirmas žingsnis į sveikus sąnarius.
Lėtinis stresas
Ilgalaikė nervinė įtampa skatina kortizolio – streso hormono, kuris veikia riebalų apykaitą – gamybą. Jo veikiamas organizmas pradeda kaupti cholesterolį, tarsi kaupdamas energijos „rezervą”. Dėl to net tinkama mityba gali neduoti norimo efekto, jei nuolat esate streso būsenoje.
Nepakankamas miegas
Miegant mažiau nei 7 metus per parą sutrinka hormonų sistema, ypač leptino ir grelino – už apetitą atsakingų hormonų – pusiausvyra. Žmones dažniau traukia salyklas ir riebus maistas, sparčiai didėja cholesterolio kiekis. Reguliarus visavertis poilsis yra ne išeitis, o širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika.
Uždegimas valgant greitą maistą
Greitajame maiste yra transriebalų, druskos pertekliaus, konservantų ir paprastųjų angliavandenių. Visa tai sukelia organizmo mikrouždegimą, į kurį kepenys reaguoja padidėjusia cholesterolio gamyba. Taigi mėsainiai ir keptos bulvytės kenkia ne tik liemeniui, bet ir arterijoms.
Padidėjęs cholesterolio kiekis susijęs ne tik su riebalais. Jis yra bendros organizmo būklės rodiklis, turintis įtakos mūsų gyvenimo būdui, emocijoms ir mitybos įpročiams. Turbotažas dėl miego, ramybės ir tinkamos mitybos yra geriausia širdies sveikatos strategija.