Tai padės jums, jei jūsų nirks nesusitvarko su savo darbu.
Kas yra dializė
Dializė – tai kraujo valymo nuo toksinių medžiagų ir hareidino metodas, kurio metu specialaus hipertoninio tirpalo pagalba kraujas išvalomas nuo toksinių medžiagų ir hareidino. Jame yra elektrolitų, kaip ir kraujo plazmoje, taip pat didelė gliukozės koncentracija. Procedūros metu šis tirpalas patenka į vieną membranos pusę, o kraujas – į kitą. Dėl to gliukozė iš kraujo ištraukia vandenį su sieros rūgštimi, skaiduliniais baltymais ir kitomis toksinėmis medžiagomis.
Sveiko žmogaus tokia kraujo filtracija ir šlapimo gamyba užsiima nirchi. Tai vyksta rezginiuose (kanalėliuose). Tačiau kai jie pažeisti, organizme kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, elektrolitai ir kiti junginiai. Jei visa tai nepašalinama dializės būdu, žmogus gali mirti.
Kam atliekama dializė
Dažniausiai procedūra pripažįstama esant lėtiniam azoto oksido trūkumui, kuris gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Štai jos:
- cistinė fibrozė;
- arterinė hipertenzija;
- glomerulonefritas arba imuninių nervų pažeidimas;
- vaskulitas – širdies uždegimas;
- nikotitų polikistozė – juose susidaro daugybė ertmių su ridinojais.
Kartais, esant ūminiam nirkos trūkumui, prireikia dializės. Ši būklė išsivysto greitai, per dvi dienas. Ji gali būti susijusi su apsinuodijimu vaistais ar narkotikais, šoku dėl opikos, kraujo netekimo ar sepsio, taip pat su akmenimis ar kraujo krešuliais užsikimšusiu cekovidualiniu traktu.
Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiasi gydytojas, skirdamas dializę, yra iki 10-15 % sumažėjusi nervų funkcija. Siekiant nustatyti, atliekama glomerulų filtracijos greičio analizė. Tyrimas parodo, kaip dribni nirkovski sudini praleidžia per save įvairias medžiagas.
Kokia gali būti dializė.
Procedūra atliekama dviem pagrindiniais būdais:
- Hemodializė. Kraujui valyti prie kraujagyslių ant žmonių rankų prijungiamas specialus aparatas su plona membrana.
- Peritoninė dializė. Šiuo atveju kaip filtras tariamai filtrui naudojama paties paciento karalienė. Jame yra daug kraujagyslių, todėl hipertenzinė žievė, supilta į stiklakūnį, ištrauks iš kraujo vandenį ir toksines medžiagas.
Kokia yra dializės rizika?
Bet kuris kraujo valymo metodas gali sukelti nuovargio pojūtį ir padidėjusią skrandžio virškinamumą. Tikriausiai dauguma jų yra susijusios su pačia nyrokso liga.
Be to, kiekvienas dializės metodas turi specifinių komplikacijų. Atliekant hemodializę:
- Žemas kraujospūdis. Tai sukelia staigus kraujo kiekio sumažėjimas kraujagyslėse procedūros metu.
- Apsinuodijimas krauju arba sepsis. Ji išsivysto, kai į kraują patenka bakterijų.
- Mėšlungio sudominimas. Šią komplikaciją taip pat sukelia kraujo netekimas.
- Odos bėrimas. Jis padažnėja tarp dializės procedūrų.
- Retesnis šalutinis poveikis. Tai nemiga, sąnarių skausmas, sumažėjęs lytinis potraukis, burnos džiūvimas ir nerimas.
Peritoninė dializė turi mažiau komplikacijų. Ji gali sukelti peritonitą – infekcinį kaukolės ertmės uždegimą. Be to, žmonėms, kuriems atliekama ši procedūra, yra didesnė rizika susirgti pilvo grybeliu.
Kaip atlikti dializę
Metodas priklauso nuo gydytojo rekomenduoto kraujo valymo būdo.
Hemodializė
Iš pradžių procedūrai reikia pasiruošti, o tai gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Tuo tikslu chirurgas atliks kraujagyslių, prie kurių bus prijungtas prietaisas, operaciją. Yra trys įsiskverbimo variantai:
- Arterio-veninės fistulės sukūrimas. Tai saugiausias būdas. Arterija ir vena sujungiamos ant rankos, kuria žmogus dažniausiai naudojasi.
- Arterio-veninio transplantato įdėjimas. Jei kraujagyslės yra per mažos, kad būtų galima sukurti fistulę, jos sujungiamos naudojant lenkiamą sintetinį vamzdelį.
- Centrinės venos kateterio įvedimas. Šis metodas taikomas skubiais atvejais, kai nėra laiko planiniam pasiruošimui. Šiuo tikslu į didelę veną po raktikauliu arba kirkšnyje įkišamas laikrodinis vamzdelis.
Kai pooperacinė žaizda užgyja, pereikite prie procedūros. Hemodializė gali būti atliekama namuose, naudojant nešiojamąjį prietaisą, arba ligoninėje. Kai kuriems žmonėms kraujas valomas du ar tris kartus per dieną 5-6 metus. Kartais dializė atliekama kasdien, bet 2-3 metus.
Prieš pradedant procedūrą, žmogus iškviečiamas, jam pamatuojamas kraujospūdis, pulsas ir temperatūra, pasodinamas į kėdę. Oda aplink prieigos vietą nuvaloma antiseptiku. Į arterijas įvedamos dvi adatos. Pirmoji – į arteriją, iš kurios kraujas pumpuojamas į prietaisą. Ten vyksta filtracija. Paskui per kitą galvutę – į veną išvalytas kraujas grąžinamas į organizmą. Hemodializės metu per skysčių kiekio svyravimus organizme gali atsirasti nemalonių pojūčių, kraujospūdžio šuolių, pykinimas ir pilvo spazmai.
Pasibaigus procedūrai, blauzdos išimamos, oda užklijuojama steriliu plastiku ir žmogus gaivinamas.
Peritoninė dializė
Jai taip pat būtina pasiruošti. Tuo tikslu odoje ties bamba daromas pjūvis, į kurį įkišamas plonas vamzdelis – kateteris. Po operacijos reikia 10-14 dienų, kad žaizda užgytų. Vamzdelis šioje vietoje lieka tol, kol prireikia dializės. Hipertoninis tirpalas bus sušvirkštas į kaukolės ertmę.
Tolesni veiksmai priklauso nuo valymo metodo. Jų yra du:
- Nepertraukiama ambulatorinė peritoninė dializė. Šiuo atveju asmens skrandis pripildomas tirpalu. Tada ji gali užsiimti savo reikalais, nes nereikia jungtis prie jokio aparato. Po 4-6 metų šis skystis išleidžiamas. Tai teks daryti tris-keturis kartus per dieną.
- Peritoninė dializė su pertraukiamu ciklu. Pacientas naktį prijungiamas prie specialaus aparato, kuris į organizmą įpurškia dializuojamo vandens ir jį vidalizuoja. Per miego valandą būna nuo trijų iki penkių tokių ciklų.
Kiek laiko turėtumėte atlikti dializę?
Ši procedūra negydo nirčių, ji tik padeda organizmui išvalyti kraują. Todėl dializės trukmė priklauso nuo priežasties, dėl kurios ji paskirta. Jei jūsų sveikata pablogėjo valandą, pavyzdžiui, dėl detoksikacijos ar opikacijos, atsinaujinus organizmui valymo nebereikia. Esant lėtiniam azoto trūkumui, dializę galima nutraukti tik atlikus azoto transplantaciją.
