Atlikus didelį tyrimą, kuriame dalyvavo 28 šalių gyventojai, paaiškėjo, kad 50 metų ir vyresnių vyrų mirties rizika yra 60 proc. didesnė nei moterų, o tai dažnai aiškinama tuo, kad vyrai dažniau rūko ir serga širdies ligomis.
„Daugelyje tyrimų buvo nagrinėjamas galimas socialinių, elgsenos ir biologinių veiksnių poveikis statinių mirtingumo skirtumams, tačiau tik keli iš jų galėjo ištirti galimus skirtumus tarp šalių”, – rašo Psichiatrijos, psichologijos ir neurobiologijos instituto daktaras Yu-Ji Wu.
Tyrimo metu buvo nagrinėjami įvairūs socialiniai ir ekonominiai (išsilavinimas, geras gyvenimo būdas), gyvenimo būdo (rūkymas, alkoholio vartojimas), sveikatos (širdies ligos, diabetas, hipertenzija ir depresija), sveikatos (širdies ligos, diabetas, hipertenzija ir depresija) ir socialiniai (draugystė, saviveiksmingumas) veiksniai, kurie gali lemti 50 metų ir vyresnių vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus. Duomenys apėmė daugiau nei 179 000 vyrų iš 28 šalių, daugiau nei pusę (55 proc.) sudarė moterys.
„Nagrinėjant amžiaus įtaką mirtingumui reikėtų atsižvelgti ne tik į fiziologinius vyrų ir moterų skirtumus, bet ir į socialinį amžiaus konstruktą, kuris įvairiose visuomenėse skiriasi. Ypač dideli skirtumai tarp šalių gali reikšti didesnę statinio įtaką nei statinio. Nors straipsnių biologija skirtingose populiacijose yra vienoda, kultūrinio, socialinio ir istorinio konteksto skirtumai gali lemti skirtingą vyrų ir moterų gyvenimo istoriją ir skirtingą mirtingumą skirtingose šalyse”.
Gauti rezultatai sutampa su literatūros duomenimis apie apskaičiuotą gyvenimo trukmę ir mirtingumą.
„Statinų skirtumų mirtingumo skirtumai skirtingose šalyse gali rodyti histotipinį statinų poveikį sveikam senėjimui, papildant biologinį statiną, o lemiamas rūkymo indėlis taip pat gali skirtis priklausomai nuo skirtingų gyventojų grupių”, – rašė autoriai.
Tyrėjai rekomenduoja sveikatos politikoje atsižvelgti į lytinius ir lyčių skirtumus, taip pat į socialinių ir kultūrinių veiksnių poveikį sveikatai.
