Didelė dalis žmonių jaučia stipresnį ar silpnesnį nugaros skausmą. Geriausia prevencija? Būkite aktyvūs.
Nėra jokių abejonių: nugaros skausmas yra plačiai paplitusi liga. Tačiau reikėtų pridurti, kad dažnai šią kančią sukelia patys žmonės. Štai kodėl trūkumas dešinėje – galimas sukėlėjas. Vietoj to tie, kurie reguliariai veda aktyvų gyvenimo būdą, stiprina nugaros raumenis ir atpalaiduoja stuburą, aiškina Vokietijos ortopedijos ir traumatologijos asociacija (DGOU).
Tarpšonkauliniams diskams ir pakinkliams taip pat naudingas įtempimas ir atpalaidavimas – galime tvirtai pasakyti: be judesio nugaros nebus.
Penki patarimai kasdieniam gyvenimui
Aktyvumo dozė: labai svarbu, kaip vaikštote. Nugarai naudinga bet kokia veikla – nuo vaikščiojimo iki laipiojimo. Tačiau ji neturėtų būti mažesnė nei 30 hvilin per dieną. Ekspertų patarimai: kadangi kai kurie žmonės net pusę metų gali vidlyakati, turėtumėte veiklą padalyti į tris dalis ir lengvai bėgioti tris kartus per dieną maždaug po dešimt minučių.
Multitaskingas: žmonės, dirbantys prie rašomojo stalo, dažnai nepakankamai mankštinasi. Du paprasti žingsniai: kartas nuo karto pakeiskite sėdėjimo padėtį ir reguliariai atsikelkite išsitiesti.
Stebėkite savo mitybą: nepakankamas fizinis aktyvumas ir keli užkandžiai daugiau nei įprastai gali lemti nereikalingus kilogramus. Tai gali sukelti spaudimą nugarai, nes dėl padidėjusio kūno svorio raumenys patiria didesnį spaudimą.
Susikurkite ankstyvą dienotvarkę: jei ką nors darote savo sveikatai vos atsikėlę, tai suteikia motyvacijos visai dienai – ir jūsų nugara taip pat džiaugiasi. Nepersistenkite: užtenka dešimties minučių gimnastikos ir tempimo pratimų.
Kontroliuokite stresą: m’jazo trūkumas nėra vienintelis nugaros skausmų sukėlėjas. Pasak Holchmitto, psichologija taip pat gali prisidėti prie skausmo atsiradimo. Jei įmanoma, turėtumėte unikaliai išlaisvinti nuolatinį stresą ir reguliariai išsijungti. Jei joga ar autogeninė mankšta jums netinka, galite, pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti į mišką.
