Gydytojai teigia, kad daugelis žmonių gali sėkmingai sumažinti širdies ligų riziką keisdami savo gyvenimo būdą arba vengdami nesveikų įpročių.
Mokslininkai mano, kad pagrindinis šiuolaikinių žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys yra fizinio aktyvumo stoka.
„Su fizinio aktyvumo stoka ir mažu fiziniu aktyvumu siejamos tokios širdies ir kraujagyslių ligos kaip širdies priepuolis ir insultas”, – teigė BHF, Didžiosios Britanijos širdies fondo, mokslininkai.
Ekspertų teigimu, fizinio aktyvumo stoka sudaro palankias sąlygas riebalinei medžiagai kauptis arterijose. Jei arterijos, kuriomis kraujas teka į širdį, pradeda siaurėti ir užsikemša riebalų sankaupomis, padidėja širdies priepuolio rizika. Jei riebalai kaupiasi arterijose, kuriomis kraujas teka į smegenis, tai gali sukelti insultą.
Savo ruožtu žmonių įprotį būti fiziškai aktyviems fahivtsi vadina „nieko nekainuojančiu būdu” išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių problemų.
„Būti fiziškai aktyviam nereiškia, kad reikia eiti į sporto salę ar bėgti maratoną. Fizinis aktyvumas gali apimti daugybę veiklos rūšių, verčiančių sulieknėti – pavyzdžiui, darbą namuose, sklype, sode”, – sako gydytojai.
Specialistai teigia, kad dėl aktyvaus gyvenimo būdo riziką susirgti kai kuriomis širdies ir kraujotakos sistemos ligomis galima sumažinti 35 proc.
Gydytojai sako, kad širdis yra raumuo ir jai, kaip ir bet kuriam kitam raumeniui, naudingi reguliarūs fiziniai pratimai. Treniruota stipri širdis sugeba mažesnėmis pastangomis perpumpuoti daugiau kraujo per kūną. Taigi dėl reguliaraus fizinio krūvio širdis ir kraujotakos sistema tampa efektyvesnė, sumažėja cholesterolio kiekis ir palaikomas sveikas kraujospūdis.
BHF rekomenduoja siekti vidutinio fizinio aktyvumo, trunkančio mažiau nei 150 minučių per dieną. Tokiam aktyvumui priskiriama bet kokia fizinė veikla, kurios metu padažnėja širdies ritmas ir esate priversti greičiau kvėpuoti (pvz., greitas ėjimas, šuoliai, važinėjimas dviračiu).
