Lėtinės neinfekcinės ligos – širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, vėžys, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos – šiandien sudaro daugiau nei 70 % visų mirčių pasaulyje. Jos ne tik trumpina gyvenimo trukmę, bet ir smarkiai apkrauna sveikatos priežiūros sistemas. Tačiau daugelio šių ligų galima išvengti arba jas atitolinti keičiant gyvenimo būdą. Straipsnyje aptarsime, kodėl prevencija yra ne mažiau svarbi nei gydymas, kokią reikšmę turi mityba, fizinis aktyvumas, emocinė sveikata, ir kaip tai keičia visuomenės požiūrį į mediciną.
1. Lėtinės ligos – mūsų laikų epidemija
1.1. Statistikos kalba
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtinės neinfekcinės ligos kasmet nusineša apie 41 mln. gyvybių. Europoje jos sudaro iki 90 % mirčių. Lietuvoje širdies ligos ir insultas yra pagrindinės mirties priežastys.
1.2. Kaina visuomenei
Lėtinės ligos dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo, brangių vaistų, daug vizitų pas specialistus. Tai kainuoja milijardus eurų kiekvienais metais. Prevencija galėtų ženkliai sumažinti šias išlaidas.
2. Gyvenimo būdo medicina: mokslinis pagrindas
2.1. Kas tai yra?
Gyvenimo būdo medicina – tai mokslo šaka, orientuota į ligų prevenciją ir gydymą per gyvenimo būdo pokyčius: sveiką mitybą, judėjimą, miego kokybę, streso valdymą, žalingų įpročių atsisakymą ir socialinę paramą.
2.2. Klinikiniai tyrimai
Tyrimai rodo, kad pakeitus gyvenimo būdą galima:
- sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką iki 80 %,
- 2 tipo diabetą suvaldyti be vaistų,
- mažinti depresijos ir nerimo simptomus be medikamentų.
3. Pagrindiniai veiksniai
3.1. Mityba – ne tik kalorijos
- Viduržemio jūros dieta (turtinga daržovėmis, žuvimi, alyvuogių aliejumi) mažina širdies ligų riziką.
- Perdirbtas maistas, cukrus, transriebalai skatina uždegiminius procesus, susijusius su vėžiu, diabetu, Alzheimeriu.
- Augalinė mityba vis dažniau tyrinėjama kaip priešuždegiminis maitinimosi būdas.
3.2. Fizinė veikla
- Bent 150 min. vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę mažina diabeto, depresijos, vėžio riziką.
- Reguliarus judėjimas padeda reguliuoti kraujo spaudimą, svorį ir stiprina imunitetą.
3.3. Miegas ir emocinė sveikata
- Lėtinis miego trūkumas padidina nutukimo, diabeto, depresijos riziką.
- Chroninis stresas keičia hormonų pusiausvyrą, prisideda prie hipertenzijos, uždegimo, autoimuninių ligų.
4. Prevencija praktikoje
4.1. Asmeninė atsakomybė ir švietimas
Svarbiausia – informuoti žmones apie priežastinį ryšį tarp jų pasirinkimų ir sveikatos. Kampanijos, sveikatingumo programos mokyklose, įmonėse – tai tik keli būdai, kaip skatinti sveiką gyvenseną.
4.2. Sveikatos priežiūros institucijų vaidmuo
- Gydytojai turėtų ne tik skirti vaistus, bet ir būti sveikatingumo konsultantais.
- Reikalingi gyvensenos medicinos kursai medikams.
- Motyvuojančios technologijos – programėlės, stebėjimo įrenginiai, asmeniniai tikslai – padeda palaikyti ilgalaikius pokyčius.
5. Sėkmės istorijos ir tarptautiniai modeliai
5.1. „Blue Zones“ fenomenas
Tyrėjai išskyrė 5 pasaulio vietas, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai (pvz., Okinava Japonijoje, Sardenija Italijoje). Jų bendri bruožai:
- Daug augalinio maisto,
- Kasdienė fizinė veikla,
- Tvirtas bendruomenės ryšys,
- Mažas stresas,
- Gyvenimo prasmės jausmas.
5.2. Islandijos psichikos sveikatos programa
Sumažino paauglių alkoholio ir narkotikų vartojimą per aktyvų tėvų, mokyklų ir valstybės bendradarbiavimą.
6. Lietuviški iššūkiai ir galimybės
6.1. Statistika
Lietuvoje kas trečias žmogus turi padidėjusį kraujospūdį, daugėja nutukimo atvejų, ypač tarp vaikų. Cukrinio diabeto atvejų skaičius kasmet auga.
6.2. Ką galime padaryti?
- Skatinti aktyvų judėjimą miestuose (dviračių takai, viešos sporto erdvės),
- Sveiko maisto prieinamumas mokyklose, ligoninėse, valstybinėse įstaigose,
- Finansiniai mechanizmai (kompensacijos, nuolaidos) už sveikus pasirinkimus.
Išvada
Lėtinių ligų banga gali būti suvaldoma tik pakeitus požiūrį į sveikatą – nuo „gydymo“ prie „gyvenimo būdo keitimo“. Prevencija – ne prabanga, o būtinybė. Gyvenimo būdas gali tapti galingiausiu vaistu, jeigu visuomenė, sveikatos sistema ir individas veiks išvien.
