„Kodėl reguliarus judėjimas svarbus ne tik kūnui, bet ir protui: kaip sportas stiprina psichinę sveikatą, motyvaciją ir emocinį atsparumą“

Apie sporto naudą kūnui kalbame dažnai – gerėja raumenų tonusas, širdies veikla, stiprėja kaulai. Tačiau mažiau girdime apie tai, ką sportas daro mūsų smegenims, emocijoms ir kasdienei psichologinei savijautai.

Fizinis aktyvumas – tai ne tik bėgimas ar štangų kilnojimas. Tai ir vaikščiojimas, šokiai, joga, dviračio minimas, žaidimai lauke. Nesvarbu kaip – svarbu, kad judėtum.


Kaip sportas veikia protą?

1. Mažina stresą

Judėjimo metu organizmas išskiria endorfinius hormonus (vadinamus „laimės hormonais“), kurie mažina kortizolio (streso hormono) kiekį.

Po 20–30 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo jaučiamas „psichologinis palengvėjimas“.

2. Gerina nuotaiką ir mažina nerimą

Fizinė veikla veikia neurologinius takus, susijusius su depresija. Tai viena efektyviausių priemonių kovojant su ilgalaikiu nerimu ar liūdesiu – net geriau nei kai kurie vaistai (kai kuriais atvejais).

3. Padeda susikaupti ir lavina dėmesį

Reguliarus sportas pagerina kraujotaką smegenyse, todėl gerėja atmintis, reakcija, dėmesio išlaikymas.
Puikiai tinka mokiniams, studentams, dirbantiems protinį darbą.


Dažniausi pasiteisinimai (ir atsakymai į juos)

„Neturiu laiko.“

Atsakymas: Tau nereikia sportuoti valandą. Pradėk nuo 10–15 minučių per dieną. Net 5 minutės mankštos ryte yra geriau nei nieko.

„Man nepatinka sportuoti.“

Atsakymas: Tau nereikia eiti į sporto salę. Judėjimas – tai ir šokiai, vaikščiojimas su draugu, važiavimas dviračiu, baseinas, net sodininkystė. Rask, kas patinka TAU.

„Per pavargęs po darbo.“

Atsakymas: Judėjimas padeda atgauti energiją – priešingai nei atrodo. Po trumpų pratimų jausiesi žvalesnis, ne išsekęs.


O kaip su vaikais?

Sportas vaikams padeda:

  • Lavinti koordinaciją ir kūno supratimą
  • Atsikratyti per dieną sukauptos įtampos
  • Geriau miegoti
  • Išmokti drausmės, komandinio darbo

Judėjimo trūkumas – viena pagrindinių vaikų nerimo, mieguistumo ir elgesio problemų priežasčių.


Kaip pradėti?

Pasirink vieną dieną per savaitę aktyvumui
Skirk 10–20 min. per dieną trumpai mankštai
Rask judėjimo formą, kuri teikia džiaugsmą
Nesiek tobulumo – svarbu pastovumas, ne intensyvumas

Taip pat skaitykite:  Sportas: Sveikata, pramogos ir kultūra

Išvada

Sportas – tai ne tik kūno treniruotė. Tai emocinis išsivalymas, proto nuskaidrinimas, atsparumo lavinimas.

Pradėk nuo mažo žingsnio. Tu nekovoji dėl olimpinio medalio – tu kuri sau geresnę, tvirtesnę dieną. Kiekvieną kartą, kai judi – stiprėja ne tik tavo raumenys, bet ir vidinė būsena.

0 Shares:
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Siūlome paskaityti