Apie fizinę sveikatą kalbame kasdien – kaip maitintis, sportuoti, tinkamai išsimiegoti. Tačiau kas nutinka, kai puikiai maitinamės, judame, bet jaučiamės išsekę, neramūs ar perdegę? Dažnai pamirštame, kad protas taip pat reikalauja priežiūros, švaros ir „vėdinimo“.
Čia ir atsiranda sąvoka, vis dar retai girdima kasdienėje kalboje – psichologinė higiena.
Kas yra psichologinė higiena?
Psichologinė higiena – tai nuolatinė emocinės, protinės ir socialinės sveikatos priežiūra. Ji padeda ne tik išvengti nerimo, streso ar išsekimo, bet ir palaiko kasdienį gerbūvį, dėmesingumą, empatiją, savivertę.
Kaip dantis valome kasdien, taip ir protą turime „valyti“ nuo streso, neigiamų minčių, įtampos.
Kodėl psichologinė higiena svarbi?
- Prevencija – kaip dantų ėduonis vystosi pamažu, taip ir emocinis nuovargis kaupiasi po truputį, kol tampa perdegimu.
- Saviugda – tai gebėjimas susitvarkyti su savimi prieš einant tvarkytis su pasauliu.
- Santykiai – emocinis balansas padeda kurti sveikus ryšius su kitais.
- Fizinė sveikata – stresas ir nerimas tiesiogiai veikia imunitetą, virškinimą, širdies veiklą.
Paprasti, bet veiksmingi psichologinės higienos įpročiai
1. Minčių sustabdymo praktika
Kai pagauni save „spiralėje“ (per daug galvoji, peranalizuoji), tiesiog pasakyk sau:
„STOP. Ar šios mintys man padeda?“
Šis paprastas žingsnis sustabdo automatinį nerimą ir leidžia nukreipti dėmesį kitur.
2. Emocinis dienoraštis
Skirk 5 min. per dieną užrašyti:
- Ką jauti?
- Kodėl tai jauti?
- Ką gali padaryti, kad jaustumeisi kitaip?
Tai – vidinės tvarkos valymas.
3. Žinių „detoksas“
Ribok naujienų, socialinių tinklų, toksiško turinio kiekį. Kiekvienas informacijos srautas sukelia emocinę reakciją – ar tikrai tau jos visos reikalingos?
4. Dėkingumo refleksija
Kiekvieną vakarą užrašyk 3 dalykus, už kuriuos esi dėkingas. Tai įpročiu tampa tik per praktiką, bet ilgainiui stiprina vidinę ramybę.
5. Judėjimas – emocijų iškrovimas
Nereikia sporto salės. Užtenka 10–15 min. greito ėjimo, šokio, tempimo. Kūnas per judesį išmeta per dieną sukauptą emocinę įtampą.
6. Ribų nustatymas
Mokykis pasakyti „ne“ be kaltės jausmo. Kuo aiškesnės tavo ribos, tuo mažiau vidinės sumaišties.
7. Dėmesingas kvėpavimas
Kelios minutės gilaus kvėpavimo: įkvėpimas per 4 s, sulaikymas – 4 s, iškvėpimas – 6 s.
Tai paprasta, bet efektyvi streso malšinimo technika.
Ką nutinka, kai ignoruojame psichologinę higieną?
- Nuolatinis vidinis nerimas
- Miego sutrikimai
- Lėtinis nuovargis
- Susvetimėjimas su savimi
- Padidėję konfliktai su artimaisiais
- Galiausiai – emocinis išsekimas arba depresija
Ar vaikams ir paaugliams reikalinga psichologinė higiena?
Taip, net labai. Vaikai dažnai nemoka įvardyti, ką jaučia, bet išgyvena intensyviai. Jiems svarbu:
- Turėti kasdienę emocinio atsipalaidavimo rutiną
- Mokytis atpažinti jausmus
- Gauti erdvės tylai, be ekranų
- Jaustis išgirstais
Išvada
Psichologinė higiena nėra silpnumo ženklas – tai stipraus, sąmoningo žmogaus kasdienybė. Kaip dantis valome ne tik tada, kai skauda, taip ir protą bei emocijas turime rūpestingai prižiūrėti nuolat.
Skirk laiko sau ne tik tada, kai „sugriūni“, bet tada, kai viskas dar gerai – tai yra tikroji prevencija ir vidinės stiprybės ugdymas.
