Sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, psichinė bei socialinė gerovė. Mūsų kūnas – sudėtinga sistema, kuri kasdien dirba mums nepastebimai: kvėpuoja, virškina, judina, gydo žaizdas ir net kovoja su mikrobais. Tačiau dažnai sveikatą pradedame vertinti tik tuomet, kai jos netenkame. Šiame straipsnyje išnagrinėsime žmogaus kūno pagrindus, sveikatos komponentus, kasdienius įpročius, mitybos, judėjimo, miego, psichikos sveikatos svarbą ir atsakysime į klausimą – kaip gyventi ilgiau ir geriau?
I dalis: Žmogaus kūno pagrindai
1.1 Kūno sandara
Žmogaus kūnas susideda iš daugiau nei 37 trilijonų ląstelių, kurios formuoja audinius, organus ir organų sistemas. Pagrindinės sistemos yra:
- Nervų sistema – apima smegenis, nugaros smegenis ir nervus. Atsakinga už viso kūno valdymą.
- Kraujotakos sistema – širdis, kraujagyslės ir kraujas. Ji aprūpina ląsteles deguonimi ir maisto medžiagomis.
- Kvėpavimo sistema – plaučiai, nosis, trachėja. Ji atsakinga už dujų (deguonies ir anglies dvideginio) mainus.
- Virškinimo sistema – nuo burnos iki tiesiosios žarnos, apima skrandį, kepenis, žarnyną. Ji skaido maistą ir aprūpina organizmą energija.
- Raumenų ir kaulų sistema – leidžia judėti, palaiko laikyseną, saugo gyvybiškai svarbius organus.
- Imuninė sistema – saugo kūną nuo infekcijų ir ligų.
1.2 Kūno funkcijų palaikymas
Kūno funkcijų palaikymui būtini keli esminiai dalykai:
- Vanduo – sudaro apie 60% kūno masės. Dalyvauja visose cheminėse reakcijose.
- Maistinės medžiagos – baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai.
- Deguonis – be jo ląstelės negali gaminti energijos.
- Miegas – būtinas atsistatymui ir nervų sistemos veiklai.
II dalis: Kas yra sveikata?
2.1 PSO sveikatos apibrėžimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip „visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimą.“
Tai reiškia, kad sveikas žmogus:
- Jaučiasi energingas,
- Geba susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais,
- Yra emociškai stabilus,
- Gyvena bendruomenėje, kurioje jaučiasi saugus.
2.2 Sveikatos komponentai
- Fizinė sveikata – gera kūno būklė, be ligų, su gera fizine ištverme.
- Psichinė sveikata – gebėjimas mąstyti aiškiai, valdyti emocijas.
- Socialinė sveikata – gebėjimas užmegzti santykius, bendrauti.
- Dvasinė sveikata – gyvenimo prasmės, tikėjimo ar vertybių jausmas.
- Emocinė sveikata – savęs ir kitų emocijų atpažinimas ir valdymas.
III dalis: Sveikos gyvensenos pagrindai
3.1 Mityba
Mityba – tai degalai mūsų kūnui. Tinkama mityba ne tik suteikia energijos, bet ir palaiko imuninę sistemą, reguliuoja svorį, mažina ligų riziką.
Subalansuota mityba turi apimti:
Vandens – būtinas visoms organizmo funkcijoms.
Baltymus (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pupelės) – raumenims ir audiniams.
Angliavandenius (grūdai, vaisiai, daržovės) – pagrindinis energijos šaltinis.
Riebalus (riešutai, sėklos, alyvuogių aliejus) – hormonams, smegenų veiklai.
Vitaminus ir mineralus – stiprina imunitetą, kaulus, odą ir kraują.
